Aktualijos. Visuotinė žmogaus teisių deklaracija. 2024 gruodis

Gruodžio 10 dieną minime ypatingą žmonijos ir kiekvieno žmogaus gyvenime svarbų dokumentą – Visuotinę žmogaus teisių deklaraciją (VŽTD).

Ši diena minima daugelyje pasaulio šalių kaip Tarptautinė žmogaus teisių diena, primenant ir prisimenant, kad nepriklausomai nuo žmonių etninės kilmės, religijos, tautybės, rasės, seksualinės orientacijos, lytinės tapatybės, psichinės ar fizinės negalios, socialinės ar ekonominės padėties bei kitų skirtumų, kiekvienas žmogus turi teisę į vienodas galimybes, laisvę ir pagarbą. Primenant ir prisimenant, kad šias teises reikia ginti ir puoselėti, kad jos nėra savaime esanti duotybė.

Deklaraciją parengė skirtingos teisinės ir kultūrinės patirties atstovai iš įvairių pasaulio regionų. 1948 m. gruodžio 10 d. Paryžiuje Jungtinių Tautų Generalinė Asamblėja ją paskelbė kaip bendrą visų žmonių ir tautų pasiekimų standartą. Joje pirmą kartą išdėstytos pagrindinės žmogaus teisės, kurios turi būti visuotinai saugomos.

VŽTD nėra teisiškai įpareigojantis dokumentas, tačiau ji yra pasaulinis standartas, kuriuo vadovaujasi beveik visos Jungtinių Tautų (JT) valstybės narės. Šiuo metu JT turi 193 nares, o tai reiškia, kad dauguma šalių bent iš dalies remiasi VŽTD principais savo teisėkūroje ir politikos formavime. Deja, kai kurios valstybės tik  formaliai / teoriškai vadovaujasi VŽTD principais, o realybėje sistemingai pažeidžia žmogaus teises, nepaisydamos savo tarptautinių įsipareigojimų.

VŽTD yra vienas iš dažniausiai verčiamų dokumentų pasaulyje. Ji oficialiai išversta į 530 kalbų ir tarmių.  (Tai rekordas įtrauktas į Gineso pasaulio rekordų knygą kaip „daugiausiai išverstas dokumentas“.)

Lietuva įsipareigojo laikytis VŽTD principų jau 1949 m. vasario 16 d., kai Lietuvos Laisvės Kovos Sąjūdžio Tarybos deklaracijoje buvo pabrėžta pagarba žmogaus teisėms. Po Nepriklausomybės atkūrimo šie įsipareigojimai buvo dar kartą patvirtinti 1991 m. kovo 12 d. Aukščiausiosios Tarybos – Atkuriamojo Seimo nutarimu.

Ne mažiau svarbus kitas dokumentas (nesantis VŽTD dalis) – Jungtinių tautų Vaiko teisių konvencija (JT VTK). Užtruko keturi dešimtmečiai po VŽTD paskelbimo priimti Vaiko teisių konvenciją – ji priimta 1989, o įsigaliojo nuo 1990 metų.

JT VTK nustato universalius standartus, skirtus vaikų apsaugai ir gerovei užtikrinti. Pagrindiniai jos principai:

1.  – Vaiko interesų prioritetas – bet kokie sprendimai, susiję su vaikais, turi būti daromi atsižvelgiant į geriausius vaiko interesus.
2.  – Teisė į gyvenimą, išgyvenimą ir vystymąsi- vaikui turi būti užtikrinta galimybė visapusiškai vystytis.
3.   – Teisė į nediskriminaciją – visi vaikai yra lygūs, nepriklausomai nuo jų rasės, lyties, religijos ar socialinio statuso.
4.  – Vaiko nuomonės gerbimas – vaikas turi teisę būti išklausytas klausimais, kurie liečia jo gyvenimą.

JT VTK yra viena iš plačiausiai ratifikuotų tarptautinių sutarčių. Iki šiol Vaiko teisių konvenciją ratifikavo 196 valstybės, t.y. daugiau, nei yra Jungtinių tautų organizacijos narių. Vienintelė JT narė, kuri jos neratifikavo, yra Jungtinės Amerikos Valstijos. Lietuva prie JT VTK prisijungė 1992 metais, 1995 metais ratifikavo ir tais pačiais metais ji įsigaliojo.

Skirtingai nei VŽTD, JT Vaiko teisių konvencija yra teisiškai įpareigojantis dokumentas. Ratifikuodamos JT VTK, valstybės prisiima įsipareigojimus laikytis konvencijoje numatytų principų ir užtikrinti vaikų teises pagal jos nuostatas. Įsipareigoja ją įtraukti į savo nacionalinę teisę ir politiką, o taip pat privalo periodiškai teikti ataskaitas JT Vaiko teisių komitetui apie jos įgyvendinimą šalyje.

Nors dauguma valstybių įgyvendina konvencijos nuostatas, jų laikymasis gali skirtis priklausomai nuo šalies, todėl JT Vaiko teisių komitetas stebi ir teikia rekomendacijas dėl jos vykdymo.