Vertinimas

Nors programa palyginus su „Zipio draugų“  daug jaunesnė ir dar tik skinasi kelią į mokyklas, „Obuolio draugams“ daug lengviau rasti pasekėjų ir palaikančiųjų, nes šios programos jau daug metų laukė Zipio  programos draugai. „Zipio draugų“ programos tarptautinis įvertinimas ir pripažinimas, pateisinti kūrėjų ir vykdytojų lūkesčiai aukštai iškėlė kartelę jos tęsiniui, t.y. programai „Obuolio draugai“. Tad, kaip ir pirmosios programos („Zipio draugų“) atveju, „Obuolio draugų“ kūrėjai ilgai nedelsdami ėmėsi programos tyrimų.

Pristatome vėliausių programų „Zipio draugai“ ir „Obuolio draugai“ vertinimų Lietuvoje ir užsienyje vertinimų santraukas. Čia taip pat rasite nuorodas į tarptautines organizacijas, pripažinusias teigiamą programų poveikį vaiko socialinių ir emocinių sunkumų įveikimo gebėjimų raidai.

Pirmasis programos „Obuolio draugai“ poveikio vaikų gebėjimui įveikti kasdieninius sunkumus vertinimas buvo atliktas vykdant bandomąjį programos įgyvendinimą Brazilijoje.  Programą tyrusių nepriklausomų Brazilijos ekspertų nuomone akivaizdžiai pagerėjo programoje dalyvavusių vaikų socialiniai gebėjimai, vaikai gerokai dažniau taikė pozityvius būdus sunkumams įveikti, o netinkamos išeitys buvo pasirenkamos kur kas rečiau. Išaugo vaikų gebėjimas susivaldyti, vaikai tapo draugiškesni, lengviau rasdavo visiems priimtiną išeitį, susitardavo probleminėje situacijoje, sumažėjo vaikų agresyvumas. Vaikai taikė daugiau ir įvairesnių sunkumų įveikimo būdų, dažniau dirbdavo komandoje, dažniau pasirinkdavo pozityvias sunkumų įveikimo strategijas. Tokį programos poveikį nurodė visi pedagogai – ir tie, kurie taikė programą „Obuolio draugai“, dirbdami su vaikais, kurie buvo dalyvavę programoje „Zipio draugai“, ir tie, kurie dirbo su joje nedalyvavusiais vaikais.

Programą įgyvendinę brazilų pedagogai teigiamai vertino programos metodiką, metodinę medžiagą, pedagogų paruošimo darbui programoje mokymus. Jie pažymėjo teigiamą programos „Obuolio draugai“ įtaką ne tik vaikui, bet ir pedagogo profesiniam meistriškumui, darbo metodams ir technikoms, o taip pat ir savo asmeniui: buvo įvardintas didesnis emocinis stabilumas, gebėjimas susitvardyti, lengviau spręsti problemas ir kt.

Pasibaigus bandomajam programos įgyvendinimui Lietuvoje, buvo atliktas programoje „Obuolio draugai“  dalyvavusių pedagogų nuomonės apie programą tyrimas. Visi pilotiniame programos įgyvendinime dalyvavę pedagogai pabrėžė teigiamą programos poveikį daugumai klasės vaikų. Pedagogų nuomonė ar programa „labai naudinga“ ar „naudinga“ vaikui išsiskyrė maždaug per pusę. Pedagogai pastebėjo pokyčius vaikų elgsenoje: vaikai išmoko atjautos (empatijos), išklausyti kitų, suvaldyti pyktį, laikytis Obuolio taisyklių (taip pat ir kitų pamokų ar veiklų metu); pradėjo drąsiau kalbėti apie savo išgyvenimus, jausmus ir reikšti savo nuomonę; dažniau siūlyti pagalbą draugui ir nesigėdyti patys jos paprašyti; tapo savarankiškesni priimdami sprendimus.

Pedagogai teigė, kad net 95% tėvų vertino programą teigiamai (ne visi pedagogai žinojo tėvų nuomonę). „Tėvų nuomone, programa reikalinga ir tėvai klausė, ar yra jos tęsinys“, „Tėvai pasakojo, kad vaikai prašė tėvelių, kad ant jų nešauktų, nebartų, bet nori, kad kalbėtųsi taip, kaip kalbama per Obuolio draugų valandėles“, „Tėvai džiaugiasi, kad vaikai labai laukia šių valandėlių. Patys pastebėjo, kad vaikai pasikeitė į gerą.“

Pačią „Obuolio draugų“ programą visi pedagogai įvertino labai gerai ir visi teigė norėsiantys joje dalyvauti ir ateityje. Pedagogai taip pat pažymėjo programos poveikį jų elgesiui: „Darbe taip pat taikiau tas pačias taisykles: ką daryti, kad man būtų gerai?; kad kitam būtų geriau?; ir ką galėčiau padaryti dėl kito, kad būtų gera?“ (Visos citatos paimtos iš pedagogų pildytos programos vertinimo anketų, 2013.)

2012 – 2014 metais Olandijoje buvo atliktas tyrimas, kėlęs sau uždavinį įvertint programų „Zipio draugai“ ir „Obuolio draugai“ poveikį vaikų (I) socialiniams ir emociniams gebėjimams, (II) vaikų elgesio internalizavimą ir eksternalizavimą bei (III) programų įtaką akademiniams pasiekimams. Tyrimas taip pat siekė nustatyti, ar programos įtaka vaikui yra susijusi su etninės kilmės, lyties, amžiaus, miesto vietovės ir mokyklos veiksniais, įskaitant socialinį klimatą, klasės sudėtį.

Eksperimentinėse ir kontrolinėse tyrimo grupėse iš viso dalyvavo 1.177 vaikai iš 29 mokyklų. Programoje dalyvavo mokyklos, kuriose besimokančių vaikų didelė dalis yra iš žemą socialinį ir ekonominį statusą turinčių šeimų (apie statusą buvo spręsta pagal tėvų išsilavinimą).

Tyrime dalyvavę vaikai buvo išskirti į dvi eksperimentines grupes: vienoje grupėje vaikai dalyvavo programoje „Zipio draugai“ dvejus mokslo metus iš eilės; kitoje grupėje pirmais metais dalyvavo programoje „Zipio draugai“, o antrais metais – programoje „Obuolio draugai“.

Čia galite perskaityti Olandijoje atlikto tyrimo išvadas lietuvių kalba

Čia galite perskaityti Olandijoje atlikto tyrimo išvadas anglų kalba.

Moksliniai tyrimai patvirtina, kad vaikų anksti įgyti socialinių ir emocinių sunkumų įveikimo gebėjimai (taip pat ir dalyvaujant tokio pobūdžio programos kaip „Zipio draugai“, „Obuolio draugai“) daro didelę įtaką mokinių emocinei savijautai, elgesiui bei akademiniams pasiekimams ir yra tiesiogiai tarpusavyje susiję. A. D. Moreland, J. E. Dumas ir kitų teoretikų teigimu, vaikai su iššūkiais tvarkosi prosocialiu, antisocialiu ir asocialiu būdais: …• prosocialus vaiko atsakas į iššūkį – tai bandymas susitvarkyti su problema konstruktyviu būdu, remdamiesi savo patyrimu ar prašydami pagalbos iš šalies; …• antisocialus vaiko atsakas į iššūkį – tai bandymas susitvarkyti su problema agresyviai, destruktyviai, skaudinant kitus ir save; …• asocialus vaiko atsakas į iššūkį – pasišalinimas iš sudėtingos situacijos, užsidarymas savyje, nuolatinės nerimastingumo ar baimės būsenos išgyvenimas. . Priešmokyklines grupes ir pradinę mokyklą lankantys vaikai jau turi platų ir nuolatinį prosocialaus elgesio būdų spektrą. Tyrimai rodo, kad vaikai, kurie įvaldę daugiau prosocialaus atsako į iššūkius būdų, sėkmingiau tvarkosi su kasdieniais sunkumais ir yra geresnės savijautos. … Veenstra R., Lindenberg S., Oldehinkel A. J. ir kt. (2008) tyrimų duomenimis, prosocialiai besielgiantys pradinių klasių mokiniai yra priimami bendraamžių, dažniausiai nepatiria atstūmimo, patyčių. Prosocialus elgesys susijęs su geresniais jų akademiniais pasiekimais. .

R. P. Weissberg ir M. U. O‘Brien (CASEL – Collaborative for Academics, Social and Emotional Learning, 2004) atliko 317 tyrimų su 32.4303 mokiniais metaanalizę, aiškindamiesi, kokią įtaką emocinės ir socialinės kompetencijos plėtotė turi mokinių emocinei savijautai, elgesiui bei akademiniams pasiekimams ir koks yra jų tarpusavio ryšys (žr. pav.).

…………….

R. P. Weissberg, M. U. O‘Brien tyrinėjo ikimokyklinio amžiaus vaikų bei mokinių emocinės ir socialinės kompetencijos ugdymo programų poveikį jų elgesiui ir pasiekimams. Dalyvaudami programose vaikai mokėsi atpažinti ir tinkamais būdais išreikšti savo emocijas, suprasti kitų emocines būsenas, kelti pozityvius kasdienės veiklos ir mokymosi tikslus, atsakingai priimti sprendimus, aktyviai bendrauti ir bendradarbiauti. Jie taip pat mokėsi gerbti save, kitus, šeimą, mokyklą, šalį, vertinti sveikatą, mokymąsi, darbą. Mokyklose buvo sukuriamos sąlygos pozityviai mokinių saviraiškai.

Tyrimai parodė, kad įgyvendinant šias programas sumažėjo mokinių agresyvaus, hiperaktyvaus ir rizikingo elgesio apraiškos, jie atsakingiau laikėsi mokyklos taisyklių, dažniau nuosekliai ir iki galo atlikdavo užduotis, savo emocijas dažniausiai išreikšdavo kitiems priimtinais būdais. Taip pat pagerėjo mokinių akademiniai pasiekimai.