logo


ZIPIO DRAUGAI Facebook paskyra



OBUOLIO DRAUGAI Facebook paskyra



Kalendorių sukūrė Vilniaus l.-d. RŪTA pedagogės Oksana Dunovskaja ir Aida Kaunienė




2016_uz-saugia-lietuva_logo

Mes prisijungėme prie nacionalinės kampanijos „Už saugią Lietuvą“




ikimokyklinis.lt_logo

VAIKO LABUI
informacinis partneris





Asmens duomenų apsaugos tvarkos aprašasAsmens duomenų apsaugos tvarkos aprašas

naujienos 2015 kovas

Apie patyčias tarp ikimokyklinukų

Rekomendacijos auklėtojams ir tėvams


Patyčios – tai agresyvus elgesys, kurio tikslas – įskaudinti, pažeminti kitą žmogų. Svarbiausios patyčių savybės:

patyčios apima tyčinius veiksmus;

šis elgesys yra pasikartojantis;

patyčių situacijoje yra psichologinė ar fizinė jėgos persvara, t.y. patyčias patiriantis vaikas sunkiai gali apsiginti nuo skriaudėjų.


Patyčios gali būti tiesioginės ir netiesioginės, jos gali būti išreiškiamos veiksmais, žodžiais, gestais. Patyčių elgesio pvz.: prasivardžiavimas, gąsdinimas, pašaipios replikos apie žmogaus kūną, religiją, tautybę, negalią, išvaizdą, “juokeliai”, užrašai apie vaiką; pargriovimas, įspyrimas ar spardymas, kumščiavimas, stumdymas, rankos užlaužimas, spjaudymas, daiktų gadinimas ir atiminėjimas; gąsdinantys judesiai ir gestai, ignoravimas, nebendravimas su vaiku, žvilgsnio slėpimas ir t.t.

PATYČIŲ SITUACIJŲ SPRENDIMAS PRASIDEDA NUO POŽIŪRIO Į ŠĮ REIŠKINĮ KEITIMO:

Patyčios – tai ne pajuokavimas ar draugiškai vaikų pasierzinimai. Tai yra agresyvus ir kitą žmogų žeminantis elgesys.

Tai yra netinkamas bei nepageidautinas elgesys – tiek vaikų, tiek suaugusiųjų tarpe, nes jis sukelia daug neigiamų emocijų bei įvairių neigiamų pasekmių.

Patyčios yra išmoktas elgesys – tai reiškia, kad galima vaikus “atmokinti” tyčiotis ir išmokinti bendrauti draugiškai.

Agresyvus elgesys, o taip pat ir patyčios yra susiję tiek su artimiausia aplinka-šeima, tiek su ugdymo įstaigoje egzistuojančiomis taisyklėmis bei normomis, tiek su kitų vaikų elgesiu. Todėl: sėkmingai spręsti patyčių situacijas galime tik bendromis tėvų, ugdytojų, vaikų pastangomis.

Sėkmingas patyčių situacijų sprendimas visų pirma susijęs su konstruktyviu suaugusiųjų dalyvavimu tame procese, t.y. patyčių situacijų sprendimas prasideda nuo suaugusiųjų, o ne nuo vaikų.

Pradedant spręsti patyčių situacijas svarbu pradėti nuo kalbėjimo: aiškaus įvardijimo, kas yra patyčios, kokios jų pasekmės ir kad tai yra nepriimtinas elgesys.

Vaikas, patiriantis patyčias dėl to nėra kaltas. Niekas neturi teisės jį žeminti ir užgaulioti, net jei jis elgiasi kokiu nors kitiems vaikams neįprastu būdu.


EFEKTYVUS REAGAVIMAS Į PATYČIŲ SITUACIJAS UGDYMO ĮSTAIGOJE APIMA:

Patyčių situacijos sustabdymą;

Patyčių situacijų sprendimo būdų ieškojimą kartu su visa vaikų grupe (padedant vaikams įvardinti, kaip jaučiasi vaikas, patyręs patyčias ir ką dabar visi galime padaryti, kad jis jaustųsi geriau ir kad patyčios nesikartotų).

Pagalbą patyčias patiriančiam vaikui;

Pagalbą skriaudėjui keisti savo elgesį.

Reaguoti būtina į bet kokią patyčių apraišką!

KAI MATOME VYKSTANČIĄ PATYČIŲ SITUACIJĄ:

Pastebėti netinkamą elgesį.

Garsiai, aiškiai ir ramiu tonu įvardinti elgesį, jį pavadinant tam tikra patyčių forma.

Pasakyti, kokį poveikį toks vaiko elgesys daro skriaudžiamam vaikui.

Paprašyti liautis.

Pavyzdžiui: „Žanai, tu dabar šaipaisi (žemini, tyčiojiesi, erzini ir pan.) iš Lauros. Toks tavo elgesys ją skaudina. Prašau liautis.“

EFEKTYVUS NETINKAMO ELGESIO DRAUSMINIMAS: ESMINĖS CHARAKTERISTIKOS

Reaguojama yra tuojau pat, kai pastebimas netinkamas elgesys

Pastovumas

Reakcijų ir nuobaudų aiškumas

Paskatinimai už tinkamą elgesį

Nežadėti to, ko negalėsime išpildyt


JEI ĮTARIAME, KAD VAIKAS YRA UŽGAULIOJAMAS:

Labai svarbu su vaiku kalbėtis apie patyčias. O jei vaikas nekalba – jį stebėti: kaip žaidžia, kokius žaidimus žaidžia, kokias istorijas kuria.

Ikimokyklinuką prakalbinti apie patyčias gali padėti tokie sakiniai, kaip „Kaip tu elgiesi, kai iš tavęs atima žaislą?“, „…kai tave kas nors pastumia?“, „Ar būna situacijų, kai tavo kas nors nuskriaudžia“ ir pan.


JEI VAIKAS SKRIAUDŽIA KITUS:

Išsiaiškinti, kas nutiko (kaip pats vaikas mato bei vertina įvykusią situaciją).

Ramiai įvardinti koks konkrečiai netinkamas

vaiko elgesys buvo pastebėtas, t.y. ką tiksliai vaikas darė, kokius veiksmus atliko tyčiodamasis iš kito. Skubotas skatinimas atsiprašyti, vaiko kaltinimas gali tik pabloginti situaciją.

Ramiai paaiškinti skriaudėjui, kokį poveikį kitiems vaikams darotoks jo elgesys. Būtinai pasakyti, kad toks elgesys yra nepriimtinas ir priminti, kokio elgesio iš jo tikimasi. Tačiau vaikas turi suprasti, kad nepriimtinas yra ne jis, o jo elgesys. Kartais vaikai neįsiklauso į auklėtojų/mokytojų žodžius, kadangi galvoja, kad suaugę „užsisėdo“ ir laiko ji tiesiog „blogu vaiku“, neišgirsta, kad netinkamu įvardinamas tik vaiko elgesys.

Sužinoti, ką vaikas norėjo pasiekti savo netinkamu elgesiu, pasiteirauti, kaip kitą kartą jis/ji galėtų pasielgti norint pasiekti to paties tikslo, bet nieko neskriaudžiant. Pavyzdžiui, vaikas norėjo susidraugauti su klasės draugais, todėl bandė juos pralinksminti tyčiodamasis iš Agnės. Todėl galima aptarti su vaiku, kaip kitaip jam galima mėginti susidraugauti, nežeminant ir neskaudinant kitų.

Prisiminkite, kad šnekėti su skriaudėjų grupe nėra efektyvu, todėl pokalbis turi vykti atskirai su kiekvienu šios grupės dalyviu.


PORA REKOMENDACIJŲ TĖVAMS, JEI JŲ VAIKAS TYČIOJASI IŠ KITŲ:

Su ikimokyklinukais efektyviausios reakcijos „čia ir dabar“, kalbėtis su jais apie tais, kas buvo vakar, užvakar, prieš savaitę, gali būti bergždžias darbas.

Svarbu, kad tėvų reagavimas į išgirstas ar pamatytas patyčias būtų kiek įmanoma ramios ir siunčiančios aiškią žinutę vaikui (patyčios – netoleruotinas elgesys)

Suaugusiojo pozityvus dėmesys vaikui daug efektyviau keičia vaiko elgesį, nei bausmės ir nuobaudos.


Stebėkite ir keiskite vaiko elgesį.

Stebėkite vaiko elgesį, atkreipkite dėmesį, ką jis veikia, kaip ir su kuo bendrauja. Jeigu jis judrus, įtraukite jį į tokią veiklą, kur jis galėtų panaudoti savo energiją, pvz., lankyti sporto būrelį.

Padėkite vaikui suprasti, kad likti tvirtam ir mokėti apginti savo teises galima ir visiškai nenaudojant agresijos (tvirtumas ≠ agresyvumas)

Aiškiai įvardykite vaikui, kad netoleruosite jo agresyvaus elgesio ir norite, jog su kitais vaikais jis elgtųsi draugiškai. Vaikas turi aiškiai žinoti tinkamo ir netinkamo elgesio ribas – ką jis gali daryti ir ko ne.

Skatinkite vaiką stengtis keisti savo elgesį. Jeigu vaikas elgiasi deramai, draugiškai, atkreipkite dėmesį į tai ir pagirkite už gerą elgesį. Tokiu būdu labiau tikėtina, kad vaikas elgsis tinkamai ir ateityje.

Stenkitės neleisti vaikui žiūrėti TV laidų, filmų, žaisti kompiuterinių žaidimų, kur rodomas agresyvus elgesys.


Paruošė „Vaikų linija“

Daugiau informacijos: www.vaikulinija.lt ir www.bepatyciu.lt